Debesų ilgėtis,
Visą dieną šiurpti
Vėjo pučiama,
Visą vakarą žvaigžde
Mirgėti, vėl užgesti,
Nes gerai žinau -
Aš jau balta, balta...
Ir atokaitoje, ir per lietų
Vis tiesiu į dangų
Virpančias šakas,
Kad tenai,
Kurių žemelėje nėra
Klausytų ir girdėtų:
-Mes dar su Jumis
Ir atmintis gyva.
Taip žemai nusilenkė šaka -
Pritardama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą