2011 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

Gyvenimas

Dabar žinau,
Nuo ko eiles pradėti:
Nuo žemės daigo pabaly;
Jis vandenėlio atsigėrė
Ir auga, auga, myli,
Vis dėkoja debesėliui,
Kad neišdžiuvo,
Nepaliko tik plika strėlė,
O ji skaudi, skaudi...
Ir verpetuoja vėjas
Jo rudą galvelę,
O ji tokia švelni,
Ir visą vasarą graži,
Tik rudeniop balti pūkeliai
Susprogs ir skris,
Labai toli nuskris...
Bus pievos baltos -
Sniegas klos takelį,
Visi mažieji pasiklys;
Galbūt vienintelė sėklelė
Sulauks pavasario,
Išdygs.

Komentarų nėra: