Dažnai paspaudžiu
Ir neatidarau
Jų profilio,
Bet nieko nepraleidžiu.
Matau tiktai akis:
Jos senstančios ir varganos,
Tik šypsosi jų lūpos,
O raukšlėtas veidas.
Senoviniais
Languotais marškiniais
Dar aptemptos krūtinės,
Trumpos vasarinės kelnės,
Bet nepaslėpsi rūpesčio seniai
Įspausto kaklo, rankų...
Visų jau į pakalnę
Tiesiasi keliai -
Vienatvė spaudžia;
Draugauti nori,
Nors virtualiai.
Aš suprantu:
“Patinka“ spaudžiu.
Gaila...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą