Odė MEILEI

Rankas dabar
Sudėjau maldai -
Ne dėl savęs,
O dėl žmonių,
Kuriems likimas
Nedavė mylėti,-
Pajusti šuolį
Lig paties dangaus,
Iki pačių žvaigždynų,
Saulės aukštumų,
Per kuriuos galima
Tik lėkti, skrieti...
Gali sau pasiimti
Tiek gražių jausmų,
Kad sugebėsi
Vandenis išlieti
Iš upeliukų
Ir žemės gelmių,
Į saują lašą
Gniauždamas gėrėtis.
Tada ir pamatysi -
Pamatysime abu,
Ką galima tik mylinčiam
Jausmais paliesti...
Duok ranką,
Eisime kartu,
Kol tuo ir Tu tikėsi.
Aš šia malda
Tikiu.