Spindi saulė,
O aplinkui debesėliai,-
Tarsi jos garbanos,
Apie akis šešėliai -
Žemės atspindžiai...
O ji mažytė prieš tave,
Tik vienas skritulėlis,
Kurią globoji, šildai
Ir skolos nepaprašai.
O mūsų žemė -
Vieni rėžiai:čia mano,
Tavo ir kaimyno,
Nuo kurio nors vagą
Kas pavasarį nurėžia
Ir eina vagos įstrižai...
Žmogus tik žemę padalino -
Upę, netgi vandenyną,
Kur tik žuvies daugiau,
Nors tuščia-nieko nesodina,
Gal tik garbės daugiau?..
Žmogus ir dangų padalino,
O debesėlis plaukia
Jau toliau-žemiau, aukščiau...
Jis laisvas, kaip saulutė,
Kuri graži, skaisti
Tarp daugelio žvaigždynų,
Turi tik savo,
Jai priklausančius kelius...
Kodėl ja neseka žmogus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą