Daug metų ant širdies
Lyg lietaus lašas;
Rieda į žemelę juodą,
Rasos ar ašaros lašu.
Kas juos pakels,
Nušluostys,
Į motušės rankšluostį įsuks,
Pakels ant lapų -
Geltonų, vėl žalių,
Pripildys juodą puodą -
Karštą, karštą, karštą,
Pagardins sriubą
Baltu baltu pieneliu...
Ir ant galvos -
Vainikas baltas,
Su juodu kaspinu,-
Mirties kvapu.
Prisiglaudžiau prie akmenėlio -
Šalto šalto šalto...
Jisai tik metams
Nepaklus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą