Vijoklinės erškėtrožės -
Jos iš toli keliavo,
Pasipuošė gėlynas
Baltu ir kvapniu keru.
Ir nežinia, kas jame peri,
Nes toks dygus...
Kiekviename žiedelyje -
Po vabalėlį:
Nakvoja, valgo...
Jie labai maži.
Užtenka tik vienos riekelės,
Kad nebebūtų alkani.
Ištiesiau ranką,
Rasos atsigėriau...
Neimsiu iš tavęs
Net mažo trupinėlio;
Žemės druska,-
Kaip prakaitas,
Sūri...
2011 m. birželio 2 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą