Gėlynų žmones,-
Taip visada juos vadinu,-
Parduoda, dovanoja
Paskutinę gėlę,
Kad užsidirbtų
Duonai pinigų...
Jie paprasti
Kaip pačios gėlės
Nukėlę kepures -
Jiems saulė nebaisi;
Kiekvieną kalbina
Ir kiekvienam atsako:
-Kiek reikia, tiek imi...
Myliu padovanotą gėlę,
Bet neimu-vaza tuščia;
Tik pagarba švelni...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą