Puošiame seklyčią,
Kur susodinami svečiai.
Ir tąsyk išsišluoji gryčią,
Kad čia užsuks kažkas
Ir visai nelauktai.
Prie vartų žydi baltos gėlės,
Kaip žvakelės spindi
Sidabrinėje žvakidėje
Ir nieko jau daugiau nėra,
Jei šeimininkė pasitinka,
O ant prijuostės gėlytės,
Išsiuvinėtos dar močiutės
Ir saugotos metų metus -
Švariai, sausai...
Tada matai, kad akys švyti -
Tai namų dvasios juokiasi,
Papečkyje budinčios,
Ir kursto namų židinį
Vienodai ir šiltai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą