Žiedelių pasaka -
Jos pusnyje
Nusiprausiau
Ir nusimaudžiau;
Tik apipylė jie mane
Gaiviu kvapu.
Žiedų rausvųjų vainike
Paskendo mano veidas
Ir iš svajų išbristi
Jau nebegaliu...
Lyg mano galvą
Tebeglosto Tavo rankos
Ir skruostuose
Po žiedą raustančių
Ir tviskančių jausmų -
Čia taip šviesu...
Nurimo širdyje -
Prisiglaudžiau
Ir užsimerkiau...
Kiek daug ant lūpų
Bučinių.
2011 m. birželio 17 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą