Skardų, tylų balsą,
Sielą išdainuočiau;
Pravirkdyčiau Tave,
Nuplaučiau ašara
Ir nuo savęs...
Kad aš turėčiau
Daug-ne vieną širdį,
Tau ją atiduočiau,
Kad patalpintum
Ir mane joje...
Kad aš turėčiau
Rankoje gitarą,
Tau paskambinčiau
Tylų sonetą -
Per kalnus nusidriektų
Jo švelni rauda
Ir prie kiekvieno
Ąžuolo sustotų,
Iš kur prasideda
Visa tautiečių giminė -
Ratų žymė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą