Be raukšlių
Ir be kaukių,
Be antspaudų ir pykčio
Ant visų kitų.
Tik pirmos nuoskaudos
Dažnam įspaustos -
Argi visur ramu?..
Graži svaja -
Akys atvertos,
Pasaulis sutelpa
Mažoj širdy.
Kai paaugėja,
Uždedama kaukė
Arba totemas -
Kamgi priklausyt turi.
Ir piešiame gyvenimą
Dažnai su kauke,
Vedžioji dangų
Kitu teptuku...
Jei būsi menininkas,
Nusiplėši kaukę;
Pradžių pradžia
Būna karti, bet įstabi.
Tiktai tada patirsi
Sieloje katarsį,
Kada liksi be kaukės -
Pats su savimi.
Gal ne vertelga
Savo piešinio esi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą