Pastatų senų
Matydavau alėjas -
Jos driekiasi tolyn,
Tarsi tebematau,
Kaip vaikšto damos
Skrybėlėtos tartum fėjos.
Jose pavėsis-visada ramu,
Yra kur atsisėsti.
Gražu, kada mergelė
Su mylimuoju berneliu
Gali jausmų neslėpti...
Dvi poros rankų -
Po saule ar po mėnuliu
Čia gali susiliesti
Ir siela tampa arfa,
Kurios stygos-liepos.
O kam tokios alėjos,
Kad dulkės nusėstų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą