Gražios, nors ir mažytės
Mūsų Vilniaus aikštės -
Prie Katedros susirenka
Daugiau žmonių,
Kai būna čia atrakcionai
Ar koncertai, Šventės,
Bet reikia ir kitokių renginių.
Tai atminties dienų -
Pasaulio lūkesčiai ir kančios,
Pro kuriuos ėjome ir mes
Metų metus.
Negrojo čia orkestras
Iškilmingos kalbos -
Ne fanfaros
Užpildo sielą ,
Suburia visus.
Oi, aikštės,
Aikštės,
Aikštės...
Be jų tu -
Ne žmogus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą