Kokia tyli kalba
Baltos ramunės;
Gal niekada
Baltų lapelių
Ir neskaičiavai.
Koks jų švelnus
Prisilietimas
Ir akių skaistumas,
Kada paklausi:
-Ar dar myli?
-Taip,- ir atsakys:
-Tave tiktai...
Per visą vasarą
Baltuoja krūmas,
Kaip nesikeičia
Jų mažyčiai skrituliai.
Tik man ir Tau
Suprantamai jos žiūri,
Kad nenuvystų
Mūsų širdyje žiedai.
2011 m. birželio 30 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą