Man vėjas į akis
Nuo jūros atpučia
Svają vilioklę...
Girdi, kaip kunkuliuoja
Marios ir pušynuose
Kankorėžiai nauji,-
Tarsi varpeliai tilindžiuoja
Į būgnų taktą
Mano smuiko gyslų
Virpesys.
Aš-smilga numinta -
Prie kelio stoviu;
Sausa medžio šaka
Sugirgždu,
Viršūnėje žalia -
Tai mano skambesys...
Mano plaukai,
Į beržo kasą supinti,
Nusviro į upelio srovę,
Putoja ašaros sula -
Saldi ir vėl rūgšti,
O rudeniop karti -
Gitaros atspindys.
Tu padainuok man
Savo širdies roką,
O manąjį kasdien girdi.
Ar atskiri?Gali?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą