Ir prie įėjimo -
Gėlių šimtai,
Pulkų pulkai.
Paskęsta akys
Tų žiedelių margumyne;
Kvepi kaip rūta,
Diemedžiu žaliu
Ilgai ilgai...
Čia daugelį jų
Prosenelė pasodino,
Todėl tokie šilti namai.
Dabar vaikaičiai bėga
Vis į žalumynus;
Iš miestų ir miestelių
Praminti į čia takai...
O sodas, sodas -
Obelų žydėjimo gražumas!
Ir vyšnios, trešnės
Šypsniais raudonais
Kiekvieną svečią apdalina:
-Ateik, dar kitąkart ateik.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą