Kai pamatau rankas
Nuo molžiemio atšipusias
Ir žvirgždo panagėse
Kruopelytes nusėdusias,
Pasilenkiu ir pabučiuoju
Kaip šventą paveikslėlį -
Žemės atvaizdo gruoblėtą.
Paglostau išsišovusias gyslas,-
Tarsi vagas per dirvą,
Kuriose bulvelė kelia žiedą;
Reiks apvagoti, nuravėti...
Tos pačios rankos skina
Baltą baltą žiedą.
Į sielą plaukia vakaro tyla,
Lakštutės gieda.
Tik volungė nenoriai
Šaukia lietų...
Ne šienapjūtė -
Dar pradalgėse saulutė
Neužmigo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą