Kai sekiau vaga
Su sliekus renkančiais
Juodais varnėnais;
Pamokė neskubėdamas,
Kaip išlaikyti vadeles,
Pakinktus kaip sudėti.
Ėjau visą gyvenimą
Vis ta pačia vaga -
Tiktai be tėtės...
Matau iki dabar
Jo mėlynas akis,
Todėl myliu į dangų
Vis kasdien žiūrėti.
Suspaudžiau į kumščius rankas,
Nebegaliu kalbėti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą