Dulkes nuo palangės
Ir baltą ramunėlę
Pamerkiau ir pastačiau.
Tegu žiūrės
Pro mano langą -
Į Tavo žvilgsnį
Atsakiau...
Rytoj nupiešiu medį
Prie pat lango,
Kai sulapos,
Bus daug ramiau -
Jau niekas nematys,
Koks vienišas
Šis kambarys,
Tuščia palangė,
Nes ramunėlės žiedas -
Tik šešėlis;
Naktį vėl išnyks
Ir nebegrįš daugiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą