Medaus užtenka šaukšto,
Troboje pakvimpa
Geltonu pienės žiedu
Ir čiobrelių,
Dobilų kvapais;
Tuoj liepžiedžiai išskleis
Geltoną žiedą -
Vaistas
Nuo nemigo naktų...
Ir kosulio-gerai.
Tiktai bičiuoliui bitės
Leidžiasi ant rankų,
Nes žino, atpažįsta,
Kieno šie aviliai;
Varva medus
Tik nuo medinio šaukšto,
Kur tūpė spiečius...
Dabar medunešio garsai.
Oi, kokie gražūs
Suvalkijos vakarai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą