Jau nuo seniai
Šventėms papuoštas
Buvo vaišių stalas.
Pyragas-tik svečiams,
O sau ir bėralinė duona,
Kad tik jos būtų kiekvienam;
Riekelė-mažam ir dideliam.
Mažutį pagranduką
Mama davė man...
Krikštynoms kepdavo
Baltą pyragą,-
Švarus takelis bus,
Kai tik nužengs
Vieną žingsnelį -
Nuo krosnies iki stalo,
Toliau jau savas kelias
Tiktai jam, vienam;
Gal grįstas ne pyragais...
Kaip netoli diena,
Kada svočia atneš,
Padės ant stalo
Vestuvinį,-
Kurį nužiedžia
Tik prityrusios...
O kiaušinienė svečiui -
Nekviestam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą