Prieš daugel metų
Žmonės priėmė legendą,
Kad Jonas krikštijo
Į vandenį pamerkdamas visus,
Kas troško sau taikos
Ir priėmė tarsi palaimą -
Tik basų kojų pėdose
Smiltelę, pagirdytą rasos.
Tik miškuose pražysta
Žaliasis papartis -
Laužai sulaižo medį,
Dūmuose ištirpsta žiedas
Nuo rausvos kaitros.
Kada aušra plėnis išsklaido,
Vėl grįžtama į vasarą -
Prie tos pačios pradžios...
Kur duona ir vanduo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą