Kaip nemigo naktis
Diena dažnai praeina -
Ilga ta sutema, skaudi,
Kol girdim giesmę graudžią.
Upeliai ašarų sūrių
Į nežinią nulieja
Ir sielvartą, ir nerimą
Dėl mūsų netekčių,
Bet raidės, žodžiai lieka.
Paims vaikai knygas
Ir atsivers pasaulis,
Kurį mylėjo akys,
Matančios pėdas visų,
Ir pasakojo apie jas
Rašytojo sielos pasaulis.
Žinau, kad rankose
Šviesa išliks
Ir būsim geresni,
Kol knygos žvelgs
Į saulę.
2011 m. birželio 1 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą