Užaugo smilgos,
Darže didžiuliai kiečiai,
Dilgėlių miškai,
O apačioje žydi dobiliukai
Rausvais gražiais žiedais.
Tėvelis sakė,
Kad tokie - švedukai,
Nuo jų išpuntantys arkliai.
Aš glostau
Jų mažą galvutę
Ir netikiu,
Kad taip galėtų būti ,-
Nekaltas augalėlis,
Jis- skirtas saulei;
Visi mes-žemės augalai.
Vieną stiebelį
Sau nuskyniau,
Į sausą vazą pastačiau,
Kad net ir žiemą
Juos matydama
Būčiau geresnė
Nei vakar buvau...
Visą Tėvynę čia matau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą