Upės vaga

Gyvenimas teka sena vaga,

Mažai kas pasikeičia,

Nebent pakyla nuo vėjo banga

Ir šiek tiek ribas pakeičia.

Atslūgsta ir vėl suteka

Iš daugybės upeliukų

Tyras vanduo,

Nuo durpynų – rausvas,

Samanų klodai – miškų atmaina,

Nudažo pakeliui krantus

Žalių girių aidais,

O akmenys lieka pilki,

Lietuvio delno

Nuo amžių paliesti,

Persunkti Perkūno gausmo...

Ne, jis negraso ir neskaudina,

Tik leidžia upei

Plačiau plaukti.