Praregėjimai

Iš kur mes,

Jei mažos šalies

Dar gyvos

Kelios šnektos?

Kelių genčių vaikai, –

Medine adata susiūtos

Mūsų sagės,

Žirgų balnų

Odiniai apsiuvai

Ir balnakilpių barškučiai,

Skambantys seniai...

Kaip išdainavo moterys,

Barzdoti vyrai

Mūsų sielos raštą,

Kad ir dabar dar girdisi

Liepos karnų,

Seniai suirusių,

Visi garsai,

Odos batų spindi

Apkaustai?

Ką aš paliksiu savo?

Tiktai žodį,

Bet ar jį kada skaitys

Mano vaikai...

Nebelabai, –

Kitokie įpročiai.