Tarp senų medžių

Adomas Baliuka ir močiutė Dalia Krestjanovaitė

Jungtis tarp to, kas vakar buvo

Ir dabarties – šios dienos,

Akmuo ilgai nedūla –

Tai, – tarsi bokštai ateities.

Kiekvieną rytą – vis prisiminimai,

Linksmi ir nerimo naktų,

O laukiame šviesių dienų...

Laukiu varnėnų, visų paukščių,

Kad sučiulbėtų prie langų,

Kad ir išvykusius pašauktų

Prie motinų senų...

Oi, išgirdau jų giesmę,

Daugiau rašyti negaliu...