Tėviškės vanduo

Tėviškės sodyba apsupta

Tėvų sodintais medžiais,

Pavasarį iš beržų laša

Kvepianti sula,

O vasarą dūzgena bitės

Kvepiančioje liepoje...

Gražu ir žiemą,

Kai apšerkšnija sodas,

Ant sniego pūpso

Prinokę obuoliai,

Ateina stirnos, renka,

Kramsnoja juos,

Kaip mes kadaise,

Būdami vaikais...

Atodrėkis, pakyla rūkas,

Iki pavasario – tiek daug šaltų dienų,

Kasdien pakuria krosnį

Ir kyla šiltas dūmas

Iš gimto kamino, –

Motulės dovana visiems laikams

Dar teka srauniu upeliu...

Oi, koks tyras jausmas

Šis vanduo.