2017 m. kovo 27 d., pirmadienis

Tėviškės vanduo



Tėviškės sodyba apsupta
Tėvų sodintais medžiais,
Pavasarį iš beržų laša
Kvepianti sula,
O vasarą dūzgena bitės
Kvepiančioje liepoje...
Gražu ir žiemą,
Kai apšerkšnija sodas,
Ant sniego pūpso
Prinokę obuoliai,
Ateina stirnos, renka,
Kramsnoja juos,
Kaip mes kadaise,
Būdami vaikais...
Atodrėkis, pakyla rūkas,
Iki pavasario – tiek daug šaltų dienų,
Kasdien pakuria krosnį
Ir kyla šiltas dūmas
Iš gimto kamino, –
Motulės dovana visiems laikams
Dar teka srauniu upeliu...
Oi, koks tyras jausmas
Šis vanduo.


Komentarų nėra: