Miške

Kur bestatysi koją,

Po lapais – samana žalia,

Po ja – ir skruzdės,

Sustoju prie nukritusios šakos

Ir nustembu – koks grožis,

Kiek čia spalvų

Ir kokia įvairovė...

Tuščios vietos nėra,

Kaip nėra bendro grožio, –

Mūsų miškai –

Ramybės ir sielos oazė.