Skiriu Albinui Šileikai
Gėlėmis
gali ilgai
Neskindamas
grožėtis, –
Jos
gauna meilės iš dangaus
Ir
žemės vidurių,
O
gerą draugą norisi
Šalia
matyti ir žiūrėti
Jam
tiesiai į akis...
Yra
nepaprastas artumas,
Kada
net ir miegodamas jauti,
Ką
mąsto, dirba,
Kuria
naktimis...
O
darbo stalas toks platus, –
Galime
drauge sėdėti,
Dalintis
rūpesčiais ir svajomis,
Nes
mūsų laimė –
Trumpa
gyvenimo sekundė,
Kad
esame pasaulyje
Ne
vieni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą