Ačiū knygnešiams

Martynas Mažvydas išliko,

Nes buvo ir malda,

Ir pirma abėcėlė – raštas,

Pirmosios raidės

Jo prakalboje apie save,

Net papročiai lietuvių,

Bet kaimynystė – Prūsija;

Dabar šį žodį pavingiuoja, –

Tokios šalies nėra.

Dalino, skaldė ir naikino,

Kad nepakiltų vyturiu

Ir mūsų Lietuva,

O knygos ėjo, tarsi gyvos,

Brido per brastas,

Miškų takais keliavo

„Varpas“ ir „ Aušra,“

Vincas Kudirka jau lietuviškai prabilo,

Jo giesmę – himną

Giedame dabar visi

Sava kalba,

Kur K. Donelaitis – ten pavasaris,

Duona ir malda.