Išskridusiems paukščiams

Kai paukštį pakelia sparnai,

Jis renkasi, kur skristi,

Nutolęs nuo gimtų namų

Prisimena vaikystę

Ir darosi neramu,

Kažkur vis tyko vanagas,

Reikės nukristi.

Oi, nejauku ir nesaugu,

Gali ir pasiklysti,

Tada sugrįžta baimė,

Kada prisimeni, kai skilo lukštas,

Nes gali net pasaulio neišvysti...

Taip gera moti paukščiui,

Kad tik saugus

Pavasarį sugrįžtų.