Kiekvieną
rytą uždegu
Draugystės
laužą,
Liepsna
apakina,
Sušildo
ir sielos namus,
Vidurdienis
jau atidaro langą,
Kad
tu ateitum nesiklausęs
Ir
atsisėstume už stalo
Tiktai
vienu du...
Žiūrėtume,
kaip užsižiebia
Dainoje
Vakarė,
Vartytume
gyvenimo lapus,
Nušvistų
ir juodasis angelas,
Mėnulio
pilnaty –
Tik
aš ir tu...
Galėčiau
ir sudegti
Ant
gerumo laužo
Su
tavimi kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą