2017 m. kovo 24 d., penktadienis

Žibučių akyse – dangus


Kokie mes esame išdidūs,
Kai keliam vėliavas,
Nuverčiame bjaurų paminklą,
Kuris mums primetė vergovę...
Kai klumpes aunamės
Ir šokam klumpakojį,
Jau nesusimąstome,
Kad nuo jų
Nugrandę molį,
Arė dirvas, daržus vagojo...
Kokie mes esame laimingi,
Kai žiūrime į žibutes,
Galvojame tik apie rojų,
O jos pakilo po žiemos
Ir gailestingai žiūri,
Kad niekas jų neskintų,
Neneštų į turgelį,
Neparduotų dėl puskepalio duonos.





Komentarų nėra: