2017 m. kovo 22 d., trečiadienis

Naujos istorijos



Kalną aplenksi,
Nelaimė pati ateina,
Oi, kad atskirtų nors kalnas,
Jai prieiti neleistų...
Nelaimė viena nevaikšto,
Tyliai slenka ir trenkia,
Žaizdą aprišti galima,
Siela – giliai,
Bet pasiekia per aukštį...
Duona – tai darbas,
Tada visko užtenka,
Kol jėgos leidžia,
Dirbtum juodžiausią...
Per daugel metų
Kažką aplenkia ir susitaupo,
Iš atrišto maišo
Tik pelės valgo...
Nėra sveikatos – nėra ir darbo,
Baltos palatos
Tik lubos baltos...
Kur tu nueisi,
Ką tu pats gausi,
Ką tu nuneši
Draugui brangiausiam,
Kaip jam apriši
Ir sielos skausmą.




Komentarų nėra: