Prasideda
diena su rūpesčiais,
Mažais,
svarbesniais,
Rikiuoju,
ką pirma reiks spęsti,
Kaip
oro permainos pavasarį,
Toks
ir gyvenimas, –
Saulutę
temdo debesys...
Prašvito,
paukščiai užgiedojo,
Nubudo
vaikas – sėdasi ar stojasi,
Kiekvieno
burna laukia peno,
Kai
alkį jaučia, žiojasi...
Sugėriau
ryto šviesą,
Tau
padėjau,
Visų
savų arčiau savęs norėjau...
Pakilo
vėjas,
Pernykštį
lapą pakilnojo,
Atidengė
ir viską,
Ką
žiema buvo užklojusi,
Viskas
kitaip, naujai atrodo,
O
žemė – ta pati,
Tik
mūsų rūpesčiai – vis didesni...
Gal
senais rūpesčiais tebegyvename?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą