Pavasaris
atveria langus,
Gera,
šilta
Kai
saulės spindulys pataiko
Į
širdį jautrią...
Atsigula
ant žemės delno
Ir
žolė jauna, šildosi,
Sujuda
skruzdė, kopia stiebeliu
Į
aukštį...
Gyvybė
– alkana,
Jai
reikia duonos,
Meilės
ir taikos,
Kad
galėtų išgyventi,
O
kulkos lekia spengiančios,
Pataiko,
amžiams krentame...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą