Būna
nuoširdžios maldos,
Kalbamos
vienatvėje,
Prie
kapo kryžiaus,
Vakarais
– iš maldaknygės,
Keliskart
skaitytos,
Paraštėse
žymėtos ,
Pabrauktos
ir išmargintos,
Motinos
ir tėvo
Pirštais
čiupinėtos...
Kokia
nuoširdi malda,
Kada
ji – viešinama,
Kai
ją mato svetimieji,
Tik
akių dūmimas,
Ne
malonė Dievui...
Dar
baisiau, kai kalba,
O
mintyse – priešprieša.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą