2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

Aukštikalnėse



Drebančiomis lūpomis
Tyliai tau kalbu
Į pačią širdį,
Bet ar girdi,
Ką aš jaučiu,
Ko dangus išmokė,
Nežinau...
Gyvenimo aukštikalnėse
Medžiai išsikeroję,
Tarpekliuose – žiedai,
O slėniai, žolėmis apžėlę,
Bičių medus
Ir liepų auskarai...
Visas pasaulis – paukščiai,
Rytais pakilę,
Čiulbėjime paskęsta žodis,
O mintyse – aukštikalnės
Ir debesų kalnai.




Komentarų nėra: