Drebančiomis
lūpomis
Tyliai
tau kalbu
Į
pačią širdį,
Bet
ar girdi,
Ką
aš jaučiu,
Ko
dangus išmokė,
Nežinau...
Gyvenimo
aukštikalnėse
Medžiai
išsikeroję,
Tarpekliuose
– žiedai,
O
slėniai, žolėmis apžėlę,
Bičių
medus
Ir
liepų auskarai...
Visas
pasaulis – paukščiai,
Rytais
pakilę,
Čiulbėjime
paskęsta žodis,
O
mintyse – aukštikalnės
Ir
debesų kalnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą