Ne taip suprasti

Visi pušies spygliai –

Žali ir lygūs,

Bet viršūnėlėje žiedai,

Lyg puokšte apsupti,

Taip saugo juos nuo visko,

Kas mato tiktai bloga akimi...

Visur visiems – po lygiai,

Bet yra visur lygesni,

Kad juos vis girtų

Ir meiliai rašytų,

Kad nuopelnai, kurių nėra,

Būtų vieši.