Sprangi
pavasario
Nakties
tyla,
Tarsi
laukinis obuolys,
Peržiemojęs
po sniegu,
Jau
tamsūs abu šonai,
Aplytas
ir susiraukšlėjęs...
Gražu,
kai pragiedrėja,
Bet
vėl lietus ir šlapdriba,
Kruša
laukus apsėja...
Naktis
– gražesnė,
Kai
mėnulio apšviesta,
Vos
vos šerkšnu puošta,
Tarsi
bandelė papudruota,
Saldžiu,
ramiu miegu
Tik
atsiduoda...
Nekandu
obuolio sprangaus,
Tamsias
naktis
Kūrybai
atiduodu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą