Vagių vagys

Atiduota tiek daug, išdalinta,

Nesulaukei grąžos,

Vien tik meile augintas,

Nežinojai ir kito naudos...

Kas galėjo manyti,

Kad net mirštantį grobs,

Paskutinio skatiko

Net vaistams nepaliks...

Įsileidai į trobą,

Kaip savus ar svečius,

O jie matė tik grobį,

Kas joms liks po mirties...

Sunku nešti tą kryžių,

Ką užkrovė lemtis,

Ne visi pasiryžę

Sugrąžint skatikus...

Dieve, neleisk tiems dalintis

Tuo, ko patys neturi,

Ir dabar, ir net po mirties.