2017 m. kovo 18 d., šeštadienis

Vardai ir datos





Nereikia kalbinti akmens,
Kol jis dar šaltas,
Kalant raides įkaista
Ir kibirkščiuoja, degina pirštus,
O nuo skeveldrų akys
Kartais nespėja užsimerkti...
Nereikia klausti medžio,
Koks jo amžiaus,
Kada eini į mišką kirsti,
Prie jo auga maži,
Pasistenk neužminti jauno...
Atauga atžalos ir iš kelmų,
Bet būna kreivos ir bevertės,
Tiktai iš grūdo
Būna aukštas ir stiprus
Ir vėl kažkas genėja, kerta,
Net neužrašo vardo.



Komentarų nėra: