Vardai ir datos

Nereikia kalbinti akmens,

Kol jis dar šaltas,

Kalant raides įkaista

Ir kibirkščiuoja, degina pirštus,

O nuo skeveldrų akys

Kartais nespėja užsimerkti...

Nereikia klausti medžio,

Koks jo amžiaus,

Kada eini į mišką kirsti,

Prie jo auga maži,

Pasistenk neužminti jauno...

Atauga atžalos ir iš kelmų,

Bet būna kreivos ir bevertės,

Tiktai iš grūdo

Būna aukštas ir stiprus

Ir vėl kažkas genėja, kerta,

Net neužrašo vardo.