Pavasario
potvyniai
Užklumpa
netikėtai,
Pralaužia
užtvankas ledai,
Putoja,
garma srautas,
Neša
su savimi medžių šakas,
Po
kuriomis pasislepia lydekos,
Paskui
išplaukia pasroviui
Į
mažus upeliukus,
Net
slėsnias pievas,
Išneršia
ir nebe sugrįžta
Į
gilius vandenis,
Kur
auga tiktai jų vaikai...
Prisiminimai,
nuo mažų dienų atklydę,
Tarsi
teatro scenoje atgyja,
Nusilenki,
užuolaidą nuleidi,
Garsių
plojimų,
Tarsi
potvynio garsų klausai,
O
prieš tave – žeberklas,
Spindi
aštrūs pirštai,
Jie
didesnius pasirenka,
Šaknimis
nepridengtus,
O
pievose puotauja
Varnos
ir krankliai...
Kartojasi
gyvenimo ir potvyniai,
Atoslūgiai
dažnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą