„Neužstok man saulės“

Neduok man duonos,

Tik neužstok saulės,

Kaip sakė iš statinės

Jau prieš mūsų amžių,

Palik svajonės grūdą

Pasisėsiu laimę...

Nereikia man tavo malonės,

Jei sutepti krauju

Puslapiai pergamento,

Kartų kartoms kartojasi,

Tarsi kraujo kerštas...

Tai kas, kad tu ruoši ir leidi

Baltus pašto balandžius,

Kokie jie neša žinią

Į mėlyną padangę

Apie mūsų žemę brangią...

Paukšteli mažas,

Kas užstoja saulę,

Ir tave nuskriaudžia...