Gražiausi
metai – tai vaikystė,
O
gamtoje – pavasaris,
Kai
nieko jie neprašo,
Nemeluodami
suklysta,
Kai
juos vėjas paklausia...
Anksti
saulutė kelia,
Vakarėjant
už kalnelio ritasi,
Matuoja
laikas švariomis pėdelėmis,
Kiekvieną
dieną šildo...
Nužydi
gėlės ant kalnelių,
Tada
vaikystė baigiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą