2017 m. kovo 25 d., šeštadienis

Iš atminties užrašų



Nereikia netgi užrašų knygelės,
Savo gyvenimo lapus vartau,
O kyla vienas vaizdas paskui kitą,
Lyg bangos ritasi į krantą
Ir vėl paskubomis sugrįžta,
Kad susilietų su kitų versmių srove,
Papasakotų net kitom kartom...
Kas būdavo ne sykį – nėra ko skaityti,
Vaizdai – vis prieš akis, –
Matai savo saulėlydį,
Kaip žvaigždės žiba naktimis,
Aušta rytas, teka saulė,
Tarsi nušvitusi viltis...
Reikia tik meilės iš dangaus ir žemės
Kiekvieną sekundę,
Kol sieloje audra nurims.


Komentarų nėra: