Iš atminties užrašų

Nereikia netgi užrašų knygelės,

Savo gyvenimo lapus vartau,

O kyla vienas vaizdas paskui kitą,

Lyg bangos ritasi į krantą

Ir vėl paskubomis sugrįžta,

Kad susilietų su kitų versmių srove,

Papasakotų net kitom kartom...

Kas būdavo ne sykį – nėra ko skaityti,

Vaizdai – vis prieš akis, –

Matai savo saulėlydį,

Kaip žvaigždės žiba naktimis,

Aušta rytas, teka saulė,

Tarsi nušvitusi viltis...

Reikia tik meilės iš dangaus ir žemės

Kiekvieną sekundę,

Kol sieloje audra nurims.