2017 m. kovo 22 d., trečiadienis

Medis – prie medžio



Prašo pagalbos – pamatau,
Kai gėlių lapai linksta,
Suskausta – pajuntu,
Kada gėla užgožia
Kitą jausmą...
Rūpestis – su juo ir nemiga,
Akys parausta,
Nepadeda joks vaistas,
Tada nukrypsta žvilgsnis į medžius, –
Kiek jie turi jėgos,
Auga ne tiktai sename miške,
Bet ir kalnai
Naujai apaugę...
Medis – prie medžio,
Randa džiaugsmą,
Turi kuo dalintis, –
Net skausmu, kai kerta...


Komentarų nėra: