Medis – prie medžio

Prašo pagalbos – pamatau,

Kai gėlių lapai linksta,

Suskausta – pajuntu,

Kada gėla užgožia

Kitą jausmą...

Rūpestis – su juo ir nemiga,

Akys parausta,

Nepadeda joks vaistas,

Tada nukrypsta žvilgsnis į medžius, –

Kiek jie turi jėgos,

Auga ne tiktai sename miške,

Bet ir kalnai

Naujai apaugę...

Medis – prie medžio,

Randa džiaugsmą,

Turi kuo dalintis, –

Net skausmu, kai kerta...