Sąžinės keliu

Skenduolis ir už šiaudo griebiasi,

Tokia plati ši sąvoka,

Patikrinta, sena,

Savo gyvybę saugo tik protingas,

Bet dar ir sąžinė yra,

Kad nepaliktum draugo bėdoje,

Kiek daug žmonių aukojasi,

Lyg skruzdės neša savo artimą,

Pamiršdami save...

Tada ateina mintyse

Netgi neprašoma malda:

Padėk mums, Dieve,

Priimti tavo kelią,

Kaip tikrąjį išbandymą

Neturtu ir kančia.